Vaizdingas Plokščių miestelis įsikūręs kairėje Nemuno pusėje, buvusių Veliuonos ir Skirsnemunės girių sandūroje, kurią tada skyrė Vaiguvos upelis, dabar per miestelio vidurį įtekąs į Nemuną. Upelis abipus jo gyvenantiems žmonėms yra ir gatvė (Vaiguvos upelis – gatvė).

Manoma, kad Plokščių pavadinimas atsineštas naujųjų Sūduvos kolonistų iš Žemaitijos. Pirmos žinios apie Plokščius randamos 1561 m. Jurbarko seniūnijos valsčiaus aprašyme. 1665 m. Gelgaudiškio dvaro inventoriuje minimas Plokščių kaimas.

Plokščius įkūrė Krišpinas Kiršenšteinas. Jo anūko, LDK iždininko, Jaronimo Krišpino Kiršenšteino lėšomis 1670 m. pastatyta pirma medinė bažnyčia, šie metai laikomi ir Plokščių miestelio įkūrimo data.
2000 m. kovo 23 d. Prezidento dekretu patvirtintas Plokščių herbas.

Nuo 1695 m. Plokščius daugiau kaip 100 metų valdė Karpiai. Karpius pakeitė Tiškevičiai. Jiems padedant 1868 m. pastatyta dabartinė Plokščių bažnyčia. Joje ir šiandien tebeskamba didysis varpas, pagamintas 1573m. Paskutinis Plokščių dvaro ponas buvo J. Strumila.

1889 – 1899 m. Plokščiuose teisėju dirbo Petras Kriaučiūnas. Šviesi Petro Kriaučiūno asmenybė lėmė, kad čia viešėjo Petras Avižonis, Gabrielė Petkevičaitė – Bitė, Povilas Višinskis, Juozas Tumas – Vaižgantas, rusų kalbininkas Aleksandras Aleksandrovas, lenkų mokslininkas Janas Boduenas de Kurtenė, suomių slavistas Jooseppi Julius Mikola su žmona rašytoja Maila Talvio ir kt. Dažnas svečias pas Kriaučiūnus buvo daktaras Vincas Kudirka. Kalbama, kad net Tautiška giesmė sukurta Plokščiuose. Plokščių apylinkėse gyveno ir dirbo kiti visuomenės ir išeivijos veikėjai: Antanas Gudaitis, istorikas Jonas Matusas, istorikė Marija Krasauskaitė, poetai Antanas Gudaitis ir Antanas Venys, kraštotyrininkai Tomas Glodas, Vytautas Valunta ir kiti. 

Miestelį puošia medžio drožėjo Zigmo Sederevičiaus darbai.